Prie gimtosios gryčios slenksčio - plokščias, didelis akmuo.

Kai palyja - duburėlis

lyg viduržiemy saulelė

blyksi šykščiai ir liūdnai.

Kas gi duobę duburėliui

išduobė akmenyje?-

Motinos ir tėvo kojos,

žengdamos kasryt per slenkstį

į lankas ir arimus.

Kas gi duobę duburėliui

platino akmenyje?-

Basakojė mūs vaikystė,

bėgdama iš žalio kiemo

gryčion duonos atsilaužt.

Vai kodėl kasdien gilėja

ši duobė akmenyje?

Nes kas vakarą prie slenksčio

stovi motina ir tėvas,

laukdami namolei grįžtant

prieš saulėlydį vaikų....