Raimondas Guobis

Šiemet minime 200–ųjų Prancūzijos Napoleono ir jo kariaunos žygio į Rusiją jubiliejų. Jis pažymėtas istorinių žygių ir mūšių inscenizacijomis Kaune, Deltuvoje ir kitose vietovėse, bet ar užsiliko kokių didžiojo žygio pėdsakų Anykščių krašte?

Istorikai ir mąstytojai visais amžiais žavėjosi Napoleono Bonaparto genijumi, kažkas net pasakęs, kad Dievas sukūręs Napoleoną galėjo eiti pailsėti, nes kūrinys buvęs ypač tobulas. Napoleonas puikiai vykdė įvairias reformas, puikiai kariavo, planavo sukurti dar neregėtą – Europą, Aziją ir gal net Afriką jungiančią imperiją, tad siekdamas savo tikslų 1812 m. vasarą išsirengė žygin į Rusiją.

Persikėlimas per Nemuną pasisekė puikiai. Imperatoriaus nesulaikė net tarsi ir blogą pabaigą lemiantis ženklas – prieš pradedant keltis, pasibaidęs kiškio, žirgas išmetė imperatorių iš balno. Neužsigavo, mat žemė buvo minkšta. Burtas buvo mestas ir daugiau negu pusmilijoninė kariuomenė patraukė į Rusiją, kur jos laukė pražūtis. Šaltis, ligos, badas, rusų armijos ir partizanų puldinėjimai ir galiausiai panika – tų pačių metų gruodyje armijos likučiai pametę protą bėgo per Lietuvą į Prancūziją. Lietuvoje žuvo net 90 tūkstančių didžiosios armijos kareivių, didelis jų kapinynas ne taip senai buvo surastas Vilniuje. Prisiplėštos brangenybės mirties akivaizdoje tapo bevertėmis, daug turto buvo paslėpta ar tiesiog išmesta ir palikta pakelėse. Kelyje iš Vilniaus į Kauną vieškeliui kylant į aukštąsias Panerių kalvas, daug kam didžioji įkalnė buvo sunkiais vežimais neįveikiama ir pakelės buvo nusėtos nebereikalingomis vertybėmis. Napoleono armijos iždas, kareivių turtai, bei Rusijos miestuose prisiplėštos brangenybės - statinaitės, dėžės su auksu ir monetomis buvo tiesiog skandinamos ežeruose, užkasamos miškuose, slepiamos pastatuose. Sklando gandai, kad vežimas aukso mūsų krašte buvo paslėptas bažnyčioje po plytų grindimis. Gal tai buvo Troškūnuose, gal Svėdasuose – jau tuomet stovėjusiose šventovėse.

Pasakojama, kad kelios statinaitės aukso buvo paslėptos Desperancijos miške prie Svėdasų. Traukdamiesi prancūzai ten įsirengė stovyklavietę, vos keliems patikėtoje vietoje pakasė brangenybes po dvikamiene pušimi, po ja susėdę valgė ir į jos šakumą, kaip ženklą įspraudė nemenką kaulą. Po kelių metų keli prancūzai atvyko tų turtų išsikasti bet miškas buvo iškirstas, o žymėtos pušies kelmo jiems taip ir nepavyko surasti. Pasakojama, kad nemenko būrio iždas buvo pakastas Beragio ežero pakrantėje prie Svėdasų, o vienas laukų kelelis, istorinėje atmintyje dalijamas į švedų ir prancūzų karų palikimą, vadinamas Brindelio keliu. O Nevėžio pakrantės kalnelyje ties Traupiu buvo apsistojęs ir pietavo pats imperatorius Napoleonas. Kalnelis iki šiolei vadinamas Napoleono vardu, netoli yra ir prancūzų kapai. O štai Skiemonių baltųjų augustijonų vienuolyną prancūzai apiplėšė – iš kasos paėmė 21 rublį bei išsivarė du arklius.

Anykštėnai šauliai jau 2004 m. pagamino Napoleono laikų stiliaus senovinę patranką, bene trys artileristai yra pasisiuvę istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patrankininkų uniformas ir šaudo ne tik įvairių valstybinių bei asmeninių švenčių metu bet ir kasmet dalyvauja prancūzų žygį į Rusiją 1812 m. vasarą menančio Deltuvos mūšio prie Ukmergės inscenizacijose. Anykštėnai dažniausiai „kariauja“ Napoleono armijos gretose.

Autoriaus nuotraukose:

Nuolatiniai senovės mūšių inscenizacijų dalyviai – Anykščių patrankininkai

IMG 2248

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 33 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top