Raimondas Guobis

Subtilaus jumoro, stipraus tikėjimo, gentinio sąmoningumo, didžio pasididžiavimo savo misija, nesulaužomos vienybės tauta, pasak Gilberto K. Čestertono, pati tobuliausia, geriausiai organizuota iš žinomų pasaulio tautų. Jie amžius gyveno šalia mūsų - lietuvių ir mes pažindami jų gyvenimą, susidurdami su jais kasdieniame gyvenime, net varžydamiesi prekyboje, versle ir kituose dalykuose darėmės tobulesni. Jų neliko, ir mes pasidarėme kitokie, nors rodosi išgyvenome, atsiprašėme dėl mūsų tautiečių piktadarybių, bet vis dar tebesinešiojame tos bendrapiliečių netekties dėmę.

Nesiekdamas tolimesnių laikų prabilsiu apie tarpukarį, kiek žydai vienoje ar kitoje vietoje buvo įsigalėję, kiek turtinga ir gausi buvo jų bendruomenė gali pabandyti sužinoti pasitelkus tarpukario Lietuvos telefonų abonentų knygą. Vyžuonos, nedidelis mūsų krašto miestelis. O atsivertęs storą ir turiningą, prieš dešimtmetį išleistą knygą "Vyžuonos" surandu daugybę žydų paminėjimų. Didieji pramonininkai Polovinai, kurie kartu su kun. Aleksandru Mileika valdė spirito varyklą, odų dirbtuves, Jankelis Meiseris - "traktieriaus" valdytojas, Berelis šeimininkavęs jaukioje karčemoje, Gerelis Joselis buvęs kepėju, Bekas Abraomas kvietęs į savo arbatinę, Nachomas buvęs pirklys, Segelis Vulfas ir Zelmanas Gutermanas užrašyti kaip vežikai... Biznis, verslas, darbas. Kuomet tarpukariu pakeleivis paklausdavo vietinių, kieno šitas dvaras, tai bet kas atsakydavo, kad jis esąs trijų žydų ir klebono. Kas valdo bankelį? Taip pat žydas. Žydai ir odų dirbtuvėje ir parduotuvėse ir restorane. Po kaimus taip pat vaikšto pėsti ar arkliais važinėja žydai. Siūlo šį tą pirkti, superka odas, kiaušinius, kitus dalykėlius arba maino į savo turimą gėrį. Vienas iš jų buvo rudabarzdis, atvažiuodavęs su arkliuku, visi jį pažinojo, kartais ilgiau nepasirodant net išsiilgdavo, apie jį sakydavo: "mūsų žydas".

Sovietams užėmus Lietuvą nemažai žydų tapo naujosios valdžios šalininkais, daug užėmė pareigas valdžios struktūrose, tapo sovietinio saugumo tarnautojais. Utenos gimnazijos moksleivis, svėdasiškis Vytautas Galvydis savo atsiminimų knygoje vaizdžiai aprašo tą vakarą kuomet 1940 m. lapkritį jį suima sovietinis saugumas, bene trijulė aktyvistų, kurių tarpe ir vienas žydas - vis raginęs pasiimti "paltoką" ir vikriau judintis... Neilgai, nors daug kraujo pralieję, į Rusijos kalėjimus, tremtį nemažai žmonių išgabenę ir patys sovietai turėjo bėgti nuo vokiečių. 

Visose Europos šalyse naciai persekiojo žydus, vykdė "galutinio sprendimo" doktriną - ši tauta turėjo dingti nuo žemės paviršiaus. Kuomet vokiečių kariuomenė užėmė Lietuvą tas pats laukė ir mūsų šalies žydų, mūsų valstybės piliečių. 

Vyžuonų žydai buvo suregistruoti, po to suvaryti į tvoromis aptvertą teritoriją prie sinagogos. Greitai juos pradėjo šaudyti. Mirties ir palaidojimų kryptis - į vakarus nuo Vyžuonų, ten iš kur buvo kilusi dauguma baltaraiščių, tų kurie Pakštų namuose ant kalnelio Šventupyje, buvo įsirengę savo štabą. Pirmoji grupė pasmerktųjų sušaudyta pušinėlyje netoli Žaliosios, prie Kriokšlio upelio, ten ir palaidota. Didžioji dauguma pasmerktųjų atvaryti į Šventupio šilą. Šūviai girdėjosi plačioje apylinkėje, taip pat ir Butėnuose. Vaikai, moterys, krūvos drabužių, bene trys ilgos ir gilios duobės. Po daugelio metų kartais pasigirsdavę  žmonių pasakojimai apie iš karto neužkastus, nušautus, tiesiog į kamuolėlius surietusius vaikus, kūdikius. Apie bėgusią su vaiku ant rankų ir nušautą miške moterį. Toje vietoje išaugusi pušis su dviem gumbais. Apie po žudikų būstinėje vykusi vakarėlį, naktį, kuriai pasiliko dvi gražiausias, visai jaunas žydaites, kurias kas tik norėjo prievartavo, net ir vienas, šiai kompanijai prijautęs, kartu buvęs senis. Tas merginas nušovė rytmetyje, saulei tekant. Žemiškasis pragaras baigėsi. 

Prakeiksmais prisimenami naciai, prakeiksmais sovietai, visi tie kurie pasiskaičiavę naudą ar idėjos sugauti talkininkavo - ir tiems ir kitiems. Žymė panaši. Šilo grožis, juodi stulpeliai su žydų žvaigžde, ir nuorodos tos demoniškos vietos link. Juodo granito, aukštas paminklas. viršūnė su žvaigžde matyt buvusi nulaužta, suklijuota, baltu rėžiu švyti klijai. Užrašas labai teisingas, kad tas piktadarybes įvykdė naciai ir jų talkininkai. Saulės šviesa pasikraunančios baterija maitinama spindėjo gelsva žvakelės liepsnelė.

Tikrai, man gaila žydų, aš juos labai suprantu. Ypač po to, kai Svėdasų žydų žudynių vietoje lankiausi kartu su iš JAV atvykusiu Tedu Bermanu, kuomet mačiau su kokia šventa pagarba jis bėrė šventos žemės nuo Alyvų kalno žiupsnelius, kuomet tarsi raudą skaitė protėvių, mirusiųjų pagarbos maldą. Skaudu, kad mūsų žemėje su jais pasielgta Senojo Testamento metodais, kuomet buvo įprasta ir garbinga išpildyti kerštą, gyventi pagal supratimą "dantis už dantį". Ir dabar gyvuoja mūsų tautoje daug nemeilės saviesiems, daug abejingumo vargstantiems, net žiaurumo, kuris susidarius palankioms sąlygoms ko gero pavirstų nemėgstamųjų žudynėmis.

Nuotraukose:

 

IMG 4908

Vyžuonų žydų kapavietėje pirmąją 2017-ųjų metų dieną.

 

IMG 4912

Žalias ir vaiskus šilas, kelelis vedantis į žudynių vietą.

 

IMG 5038

Vyžuonų žydų sinagoga buvo dailus, visame miestelyje išsiskiriantis pastatas.

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 90 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top