Jolita A.
 
Kai išpils mėnesiena sidabrą 
Ir žolynai vėl galvas  nulenks, 
Aš išeisiu į naktį  tamsiausią 
Atsigerti šaltinio vandens. 
 
Aš sutiksiu  nemiegantį paukštį, 
Pasislėpusį medžių tankmėj.
Paprašysiu pakilt jo  į aukštį 
Ir klausysiuosi meilės giesmės.
 
Ta daina apsvaigins  mano  kūną, 
Užliūliuos kaip šaltinio vanduo...
Laikas tirps tarsi sniegas gegužį -
Nesugrįšiu šią naktį namo...
 
Atsibusiu tik saulei pakilus.
Bus gaivus šaltinėlio vanduo. 
Neberasiu tik paukščio  naktinio -
Parsinešiu jo giesmę namo...
 
 
 
 
 
Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 13 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top