(1965 – 2019)

Gimė pačioje vasaros pabaigoje, pačiame vasaros rugpjūčio 17–osios aukso gražume, auksine vadinamoje Ukrainoje. Gimties vieta buvo Charkovas, bet vos kelių mėnesių būdamas atsidūrė Butėnuose ir čia buvo jo tikroji tėviškė.

Buvo tikras meilės vaikas, tačiau jo motinai Danguolei Pakštaitei gyvenimas su mylimu ukrainiečiu nesusiklostė. Teko grįžti prie savųjų, kad lengviau būtų gyventi, mažylį auginti.

Giminės, pusbroliai, dėdės, tetos, daugybė smagių bičiulių kaime ir apylinkėse. Po Žaliosios aštuonmetės įstojo į Vabalninko žemės ūkio technikumą, kur paišmokęs tapo žemės ūkio technikos inžinieriumi. Darbavosi Butėnuose, trumpai Vilniuje, Panevėžyje, po to vėl sugrįžo į tėviškę. Gamtos mylėtojo genas – grybauti, žvejoti, po mišką vaikščioti. Nelengvas laikas, noras būti laisvu, susimąstymas, laimė būti ir likimas, kuris ir nulėmė mirtį.

Pasiliko liūdesyje Motina, vaikai Julius ir Lina, bei buvusi žmona Daiva.