Raimondas Guobis

DSCF9221Tarptautinė knygų mugė "Po dvidešimt metų" parodų rūmuose "Litexpo" Vilniuje. Pavadinimas toks pat kaip Aleksandro Diumos romano, "Trijų muškietininkų" tęsinio apie narsų vikontą De Braželoną. Bet ar ne geriau būtų buvę pavadinti "Pragiedruliais" ar panašiai ir susieti su didžiu tautos rašytoju Juozu Tumu-Vaižgantu. Juk šiemet Vaižganto metai, tad, sugrįžęs po daugelio metų į tikriausią dvasinę puotą, narsiai tarsi vikontas ieškojau vaižgantiškų, svėdasietiškų, butėnietiškų ženklų knygų ir žmonių jūroje.

Anykštėnai ir jų arsenalas

Dvasiai atgaivinti lemta buvo pirmoji didžiosios knygų šventės diena. Su patamsėliais baltu, smagiu autobusėliu išriedėjome iš Anykščių, po geros valandos jau buvome prie didžiųjų "Litexpo" parodų rūmų vartų "juodojo išėjimo". Ten patogiai išsikrovėme savo amuniciją - reklaminius stendus, knygas, suvenyrus ir jaukiame, nedideliame kioskelyje išdėliojome ką turėjome geriausio - daugiau negu šešias dešimtis, visą "kapą" įvairiausių leidinių.

Ten ir meno albumai, ir kelių leidimų "Anykščių šilelis", net su mediniais, kartais kaip dugnelis iškyloje pasitarnauti galinčiais viršeliais, Vienuolio parašytos knygos, solidi visų laikų anykštėniškos kūrybos sutelktinė, Jurgio Kazlausko ir Jono Tvardausko drožinių albumai, dar visai nauja studija apie kryždirbystę, nesenstanti knygelė apie "Arklio muziejų", du nauji "Spingsulės" knygynėlio leidiniai ir dar daug daug gėrio. Nors vieta šiek tiek atoki, tačiau besidominčių netrūko. Ne tik apie knygas kalbėjomės, tačiau visi priėję Anykščiais gėrėjosi, vėl ir vėl juos vardan pažinimo, kultūros ir poilsio aplankyti žadėjo.

Kaimynai...

Magiškieji akmenukai, jų vaizdai ir stebuklinės istorijos solidžiose knygose visai šalia, tolėliau šauliai su Vitaru Radzevičiumi bei išmaniai, šiuolaikiškai jaunimui dr. Norberto Černiausko parašyta knyga "Apie šaulius, riterius ir drakonus Lietuvoje". Klausimynas ir galimybė tą knygą laimėti loterijoje. Šalia jų - Rokiškis - kultūros sostinė, tad jų, kartu su Lietuvos muziejų asociacija parengtame kampelyje daug įdomybių apie tą miestą ir apylinkes. Čia ir "Prie Nemunėlio" redaktorė Alicija Matiukienė, ir muziejininkas Giedrius Kujelis. Kitoje pusėje kairiau - akiratyje šmėkščioja, tai vaikštinėja, tai prisėda ant kėdės, užsimeta koją ant kojos, telefono naujienomis pasidomi uniformuota gražuolė kariūnė. Nuo jos dešiniau, jau tiesiai prieš mus įsikūrę bernardinai, su besidominčiais uoliai bendrauja barzdotas brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM iš Kauno konvento. Dideliu ekranu žengia Šventas Tėvas, čia ir žurnalas "Bitutė" ir "Salieziečių žinios". Trumpam pasirodo šio žurnalo redaktorius, tikras italas Alessandro Barelli SDB. Asmeninis Šv. Jono Bosko patarimas - jį ištraukiu iš "išminties šulinio" į tutelę susukto popieriuko pavidalu, kurį išskleidęs sužinau, kad nereikia užgriebti pernelyg daug darbų, nes gali ne tiek gėrio kiek žalos sau ir kitiems pridaryti. Aha... 

Kavarsko kaldūnų ekspertas...

Kaip gera pasinerti į knygų ir knygininkų okeaną. Tiesiog plaukiu pro vis naujomis paslaptimis prasiveriančius krantus, vis stabtelėdamas perversti vieną kitą dar gilesnių paslapčių lapą. Tarp tų paslapčių daugybė garsių, kitaip sakant gerai išreklamuotų žiniasklaidos kultūros ir visuomenės darbininkų veidai. Išpūtęs lūpas, tarsi vėją sukelti galėtų Andrius Užkalnis. Apie Kavarsko kaldūnus ir apie Jazzu atvertą kavinę "Basi basi". Apie tą naują, švenčių progomis spalvotomis užtvankos bangelėmis besipuošiančią kavinę kol kas negalįs pasakyti nieko ypatingai gero. Ten dar nevyksta darbas taip kaip turėtų vykti, nes restoranas, kaipo fabrikas, turi dirbti visus metus. Koks atsakingas "fabrikantas" gali darbuotis numetęs savo verslo telefoną taip, kad gali prisiskambinti tik iš dvylikto karto. Nesuprantąs besiskundžiančių Palangos kavinių savininkų, kurie uždaro kavines žiemai, nes nėra žmonių. Tačiau kaip bus žmonių jei tu nedirbi. O Kavarsko kaldūninė yra labai gerai. Ji tokia, be jokių pakeitimų ir turėtų likti. Tai taip protingai man kalbėjo Kavarsko kaldūnų mėgėjas ir kulinarijos ekspertas. 

Barbarosos siena

Rimvydas Petrauskas. Jį pažinai iš lieso veido, pliktelėjusios ir protingai surauktos kaktos. Priedo dar ir barzda bei gudri šypsena. Ir mano atmintis, su kokiu pasigėrėjimu skaičiau jo titaniškas knygas apie Trečiąjį Reichą. Pagarbą tam puikiam istorikui ir labai neblogam krepšinio rungtynių komentatoriui. Nauja knyga apie operaciją "Barbarosa", jų kaip kokių bombų išdėliota visa siena. Ir ji tokia pat didelė, įdomi, tokia pat sugaunanti kaip ir iki tol parašytos jo knygos apie Antrąjį pasaulinį karą. Padėkojau už puikius istorinius skaitinius, pasiteiravau ką dabar rašąs. Nepasakė, tik pasigodojo, kad darbus stabdo nuolatinė laiko stoka, juk norint parašyti plytos storumo knygą reikia perskaityti kalnus kitų knygų, įdomiosios istorijos šaltinių...

Pabūti prezidentu...

Andrius Tapinas, žinomas iš šmaikščių komentarų, visuomeniškai politinės veiklos, pristato savo naują knygą "Prezidentas. Pokylis oberbaletyje", mielai bendrauja, pabrėžia, kad ši šventė, tai inteligentų puota. Taip pat kviečia užsukti į tarpukario Lietuvos prezidento vietą menantis kampelį, kur galima prisėsti, prezidentu pasijusti, nusifotografuoti kuomet lentutėje prie užrašo prezidentas stebuklingai pasirodo ir paties pavardė...

Stasio reikalais

Panevėžietės pateikia Stasio Eidrigevičiaus meno centro viziją. Tik ji dar tik sumanytojų galvose ir planuose bei paveikslėliuose. Žinoma tūkstančių piešinių, šimtų tapybos darbų, ekslibrisų, miniatiūrų, pastelių, plakato ir kitokio meno autorius S. Eidrigevičius vis dar kaupia populiarumą ir kūrybinį palikimą besidarbuodamas Varšuvoje, tačiau jau daug savo sukurto gėrio padovanojo gimtajam Panevėžiui ir kultūrinio centro gimimas jam svarbus. Viziją puikiai pateikia ir dvi pažįstamos, anykštėnams gerai žinomos moterys, buvusios savivaldybės tarnautojos - projektų vadovė Lina Blažytė ir architektė Daiva Gasiūnienė. Juk labai svarbu sustiprinti Panevėžio kultūrinės ir rekreacinės ašių sankirtos charakterį. Svarbu kurti darnų centrinių gatvių siluetą, gerinti tarptautinį regiono įvaizdįs, svarbu susipažinti su aukšto lygio menu, juo domėtis, ypač vaikams. Tikėtina, kad sumanymui įgyvendinti bus gauta daug daug pinigųųų.

Palaimintojo globoje

Kultūros pasaulyje garsus vyras Vaidotas Žukas kantriai darbuojasi prie Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondo stendo. Fotografijos, dokumentai skatina pažinti, gilintis į palaimintojo gyvenimą, jo globos siekti, jo pamokymais vadovautis. Kviečia apsilankyti į vasario 16-ąją atvertą palaimintajam Teofiliui skirtą ekspoziciją Alantos dvare. Pasak jos kūrėjo V. Žuko sukaupta apie du šimtai unikalių, originalių eksponatų ir tyrimo darbai tęsiami. Džiugu, kad į šventus šventą darbą įsijungė Teofiliaus giminaičiai. Jiems tai ypatinga pajauta.

Viena giminaitė buvo ten ir drąsiai visiems teigė, kad šventas tautos žmogus gimęs Alantoje. Na ne, Kudoriškyje prie Skiemonių...

Pasvarsčiau - kažin ar tinkama vieta šiam liaudies bičiuliui, kentėtojui prabangiuose dvaro rūmuose - namelis Skiemonyse mielesnis buvęs. Ypač šiais, vis didėjančios socialinės atskirties laikais. Kodėl nuslepiama skiemonietiška kiltis? Tarsi prakeiksmas iki šiol lydi tą žemę. Panaikino parapiją, gėrį išdalijo, išvežiojo, tik tarpukariu atgaivino. Po Skiemonis paženklino Marijos apsireiškimas, o Janonis alantiškis kunigas Sigitas Sudentas iš skiemoniškių paveržė, prie didesnės parapijos prirašė.

Baltušio išpažintys

Rašytojų sąjungos leidyklos stende krūvos storų tarsi plyta rašytojo Juozo Baltušio dienoraščių pirmojo tomo knygų. Pasak leidėjų jų bus trys. Kainuoja ne tiek jau mažai - 25 eurus. Gal ir vertėtų, bet dar palauksiu. Tuo metu tik vartau ir bandau surasti ką nors apie Butėnus. Pasiseka. Rašytojo pusbrolio Jono Juzėno auksinių vestuvių Butėnuose aprašymas. Tolimi 1973 m. birželyje, per pačias Jonines Įrašas apie "šliubo" - santuokos užtvirtinimą civiliškai Anykščiuose, apie pagarbą, Butėnų moterų dainas, valdžios dėmesį, apie balių Butėnuose, kur du šimtai svečių vaišinosi per visą naktį. Apie ryto maudynes Šventojoje, po kurių visas girtumas išgaravęs. Juk gėrę ne kokį brūdą bet natūralų miežinį alų.

Istorija "kožnam"

Konferencijų salėje sutikta Lietuvos istorijos kiekvienam ukrainietiška versija. Tai štai iš kur tas taip gerai žinomas, senelių kartotas senų laikų žodis "kožnas". Taip ukrainietiškai skamba - kiekvienas. Antanas Kulakauskas, Alfredas Bumblauskas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis ir Anykščių ambasadorius Kijeve bei šios knygos leidėjas, įmonės "Baltija Druk" vyriausias redaktorius Virginijus Strolia. 

A. Bumblauskas pažymėjo, kad lietuviai viduramžiais įsikibę į dvi dideles upes - Doną ir Dnieprą sukūrė placdarmą, kuris padėjo atsilaikyti prieš iš Azijos slenkančias ordas. Lietuvių įtėkmėje gimė ukrainiečių tauta, kuri dabar yra apsaugos linija Europai sustabdanti agresiją iš Rytų. Įdomi ne tik "kožnam" lietuviui, bet ir šalyje gyvenantiems užsieniečiams. Prie dėmesingo profesoriaus priėjo lietuviškai kalbanti, nedidukė, tamsiaplaukė, rytietiškų bruožų moteris. Japonė iš Tokijo jau kelerius metus gyvenanti Vilniuje. Nori kuo giliau pažinti šalį kurioje gyvena, o lietuviškai išmokti buvo sunku, bet labai stengėsi ir pavyko. Štai ir rytietiška integracija.

Įdomu, kad istorija ukrainiečių kalbą išleista 750 vienetų tiražu, Kijeve jos kaina bus 11,50 euro, o vienas jos puslapis papuoštas Sąjūdžio laikų nuotrauka iš Anykščių. Skaičiau lietuviškąją, tegul neįsižeidžia rengėjai ir leidėjai, nors knygą ir įdomi, tačiau tekstas nepagaulus, gremėzdiškas, be lietuviams tai reikalingo poetiškumo ir kalbos skambesio. Prie to dar pridėjus didžiulę kainą - "Pegaso" knygyne kaštuoja net 27 eurus, tai istorija tikrai ne kiekvienam.

Svėdasiškio potyriai

Buvęs šeštadienį mugėje ir nuolatinis jos lankytojas, didis knygų mylėtojas Robertas Zupka iš Svėdasų. Kas jam buvę įdomu? Krito į akį gerokai pasenęs Algimantas Čekuolis bei amerikoniškai keistai rūstus Tomas Venclova. Šių abiejų garsenybių knygų pirkęs ir autografus susimedžiojęs. Įdomi jam buvusi ir Vytauto Landsbergio trumpų, atrodytų atsitiktinių eiliavimų knygelė. Pirkęs bene šešias knygas. Ypatingas buvęs susitikimas su 94-erių latviu, knygos apie kovas prieš bolševizmą antrojo pasaulinio karo metais "Latvių legionas" autorius Visvaldis Lacis, kuris paklausinėjęs parašė net 56 žodžių autografą. Dar vienas pastebėjimas: automobilių aplink parodų rūmus buvę ypatingai daug, savąjį pasistatęs prie televizijos bokšto.

Anykštėniški potyriai

Mugėje lankėsi ir nemenkas būrys anykštėnų - bibliotekininkų, kultūros darbuotojų, tiesiog piliečių mėgstančių knygas. Gintaras Vaičiūnas keliavo į iš Traupio apylinkių kilusio gydytojo ir tautos istoriko Roberto Patamsio knygos "Lietuvių pasipriešinimas" sutiktuves, taip vadinamą "pristatymą". Oficialios sutiktuvės neįvyko, tad kartu su laisvės kovų veteranu Jonu Kadžioniu-Bėda šiek tiek pasivaikščiojo po mugės sales. Nors patriotai susitiko ir džiaugėsi puikia knyga, kurioje daug įdomybių apie partizanų kovas Anykščių krašte. Gintaras pasidžiaugė, kad parsivežęs Arvydo Anušausko knygą "Aš esu Vanagas". Šią knygą reikėtų paskaityti kiekvienam šalies gyventojui.

Knygyno "Pegasas" Anykščiuose savininkas Aidas Deveikis buvo truputį nepatenkintas dėl grūsčių mugės salėse, jo manymų kai kuriems renginiams buvo parinktos pernelyg ankštos patalpos. Ypatingai džiaugėsi naujomis knygomis - Juozo Baltušio "Dienoraščiais", Artūro Skučo "Nepriklausomybės gvardija", Gražinos Sviderskytės knyga apie Dariaus ir Girėno skrydį bei Algimanto Bučio "Lietuvos karaliai ir karalystė". Lietuva iš tiesų buvo karalystė, o jos valdovai, ne tik Mindaugas, oficialiuose raštuose buvo vadinami karaliais - "Rex". Turime kuo didžiuotis - mes karalių tauta.

Epilogas

Vaižganto neradau. Galėjo gi jis ir kur nors slėptis? Mugė neįtikėtino dydžio: 360 dalyvių iš aštuonių pasaulio šalių, 200 susitikimų, 54 užsienio svečiai iš 21 šalies, nesuskaičiuojama gausybė knygų ir 68 430 lankytojų. Nors, kažkuriame humanitarų skyrelyje buvo pardavinėjamos tamsios spalvos palaidinės su Vaižganto atvaizdu bei sentencija vardan blaivybės. Buvo įvairių netikėtumų. Mačiau kamputyje su savo knygomis "Mūsiškiai" prisiglaudusią Rūtą Vanagaitę. Kažkur knygų jūroje plūduriavo ir Mariaus Ivaškevičiaus "Žali", plūduriavo ir kompartijos veikėjų gerus darbus tautai atspindinčios dienoraščių bei biografijų knygos. Pasirinkimas didžiulis, tik mokėk pasirinkti. Žavios istorinės knygos, ypač apie karus, apie tikruosius okupantų darbus, tikrus tautos didvyrius - pokario partizanus. Patriotiškumo tarsi ir yra, tačiau kiek jis tikras, kiek ne fasadinis. Vaižganto mintys šiandien daugeliui atrodytų ne tik smagios tačiau ir aštrios, mat persmelktos ypatingu, žadinančiu tautiškumu. Reikia mūsų tėvynei naujo Gintauto ir ne vieno... 

Autoriaus nuotraukose:

 

DSCF9056

Naujos knygos dar greitai nebus... Susimąstęs istorikas Rimvydas Petrauskas

 

DSCF9050

Prie Stasio Eidrigevičiaus centro stendo stabtelėjo Vilniaus meras Remigijus Simašius. Jo pokalbis su architekte Daiva Gasiūniene

 

DSCF9059

Andrius Užkalnis gardžiai kalbėjo apie Kavarsko kaldūnus

 

DSCF9061

Šis tas įdomaus apie palaimintąjį Teofilį... Virginijaus Savukyno ir Vaidoto Žuko pokalbis.

 

DSCF9086

Istorikai susibūrė prie Anykščių stendo. Iš kairės Gintautas Šeikis, Antanas Kulakauskas, Raimondas Guobis ir Alfredas Bumblauskas

 

DSCF9098

Lietuvos istorijos ukrainiečių kalba sutiktuvės - leidėjas Virginijus Strolia (Kairėje) ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Volodymyras Jacenkivskis

 

DSCF9221

Anykštėnams, svėdasiškiams artimo rašytojo Juozo Baltušio dienoraščių knyga bauginamai didžiulė, net 1250 puslapių

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 155 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top