Raimondas Guobis

Šių metų tarptautinė Vilniaus knygų mugė su pernai neįvykusios mugės prierašu „Vaizdas kaip tekstas“ įvyko. Įvyko, nors susirgimų covid-19 dar tūkstančiai, žmonės, nors prisidengę veidus respiratoriais, į LITEXPO rūmų parodų sales plūdo tūkstančiais, visi čiupinėjo, vartė, tas pačias knygas, trynėsi spūstyse, visokiuose pakampiuose valgė, gėrė ir jau nieko nebebijojo. Visur tvyrojo knygų magijos dvasia...

DSCF8821

LITEXPO parodų rūmai Vilniuje

„Jus ištikdavę įvykiai – gimimai ir mirtys, džiaugsmai ir nelaimės – niekados neįstengdavo sukrėst jūsų sielos, jūs darėt viską, kad išgriautumėt iškilusias kliūtis ir daugiau jų neprisimintumėt“. Taip knygoje „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ rašo Saulius Tomas Kondrotas.

Anykštėniška sala

Nuo seniausių laikų, tradiciškai nedidelis ir jaukus, per kelerius metus jau pamėgtas kampelis labai patogioje vietoje. Tiesiog pro centrinį įėjimą į kairę ir visada tiesiai besilaikant kairės – sektorius 3.04. Tradiciškai šalia mūsų katalikai, muziejai, netoliese prekeiviai senomis knygomis, Lietuvos valstybinės filharmonijos, įvairių universitetų, JAV ambasados, Japonijos ambasados, Krašto pasaugos ministerijos, Lietuvos šalių sąjungos, daug jaunuolių domėjosi kaip šauliu tapti, kiti stendai, studija 15 ir dar šis tas.

Mūsų stende kelios dešimtys storesnių ir visai miniatiūrinių knygų, kitokių smulkmenėlių. Dauguma to gėrio iš A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinio muziejaus, kažkas ir iš Angelų muziejaus Tad darbavosi gėrybes pardavinėjant, savo kraštą garsinant dalyvavo ne tik didžiojo koncerno muziejininkai, bet ir žmonės iš „Angelų“. Panašu, kad pagal parduotų knygų skaičių, anykštėniškos tematikos knygų mylėtojų dėka, ši mugė Anykščių stendui buvo patys sėkmingiausi.

Krikščionybės šviesa

Tiesiog neįtikėtina dovana, kad aptarta mano pamėgto pamokslininko amerikiečių vyskupo Fultono Sheeno knyga „Santuokai reikia trijų“. Jis labai taikliai atveria šių laikų piktžaizdes, pasaulio pažangoje slypinčią pražūtingą klastą, apie tai, kas šėtono valiai griauna visuomenės pamatus. Ypač akcentuojant tradicinės šeimos, gėrio ir blogio sampratų, auklėjimo, autoriteto pripažinimo svarbą. Juk visuomet tobuliems, palaimintiems santykiams reikia trijų - vyro ir moters santuokai jų abiejų beaistrės meilės Dievui. Labai vertinga knyga.

Ta pačia tema ir rezistento, kovotojo už tikinčiųjų teisęs bei tautos laisvę, arkivyskupo Sigito Tomkevičiaus liudijimų knyga „Priespaudų kovos ir nelaisvės metai“. Nors raktinė disidentų portretais iš KGB bylų papuoštų audeklų instaliacijoje skendinčioje ekspozicijoje knyga buvo „Slaptos knygos istorija“.

DSCF8819

Kovos prieš sovietų persekiojamą katalikybę simbolis – arkivyskupas Sigitas Tomkevičius

Dar ir Elenos Spirgevičiūtės knyga „Kai žemė dangų bučiavo: dienoraštis“, kun. Antano Saulaičio „Dievo meilės ženklai: sakramentai kasdienybėje“, bei į dabar taip populiarias pilvo naujienas orientuota vienuolės Viktorijos Voidogaitės „... ir tarp puodų vaikšto Dievas...“

Pavyko sužvejoti Videniškių vienuolio Mykolo Olševskio dvasinių mokymų knygą „Broma atwerta ing wiecznasti“, tekstus pirmą kartą išleistus net 1753 m. Mistiška, labai tikra, iš tiesų – panašu į Troškūnų klebono Ciprijono Lukausko XVII amžiaus pabaigos pamokslus. Svėdasų Radvilos daug kartų minimi Deimanto Karvelio knygoje „Iš Radvilų giminės istorijos: Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547 - 1655 metais“.

Istorikų futbolas

Norbertas Černiauskas ir žongliravimas istorijos datomis, įvykiais bei futbolininkų, žvaigždžių įspiriamais įvarčiais. Žaisminga, Norbertui polėkio netrūksta ir nežinia juk jis šį gabumais neeiliniais apdovanotą anykštėniškos kilmės istoriką nuneš. Futbolas „muštas“ kartu su smagiu istoriku Aurimu Švedu. Norbertas šiek tiek apgailestavo: nuotaika dėl Ukrainos tokia, kad daugelio linksmų pokštų atsisakėme.

DSCF8815

Vis dar jauni ir žavūs: Norbertas Černiauskas ir Aistė Kučinskienė

Robertas Petrauskas vėl susidomėjimo aukštumoje su knyga „Poltava“. Net nusistebėjau – ar dar galima ką nors pasakyti po švedų istoriko Peter Englund studijos apie į Rusiją 1709 m. įsiveržusios karaliaus Karolio XII vadovaujamos švedų armijos katastrofą ties Poltava? Kartojimai, pakartojimai, žvilgsnis iš kito kampo, įžvalgos? Dar viena knyga iš tų laikų – Mindaugo Šapokos „Šiaurės karas 1700 – 1721“. Dar gerai komercines bangas jaučiantis, nors jau besitraukiantis iš didžiosios scenos Alfredas Bumblauskas su savo sūnumi Mangirdu parašęs knygą „Lietuvos istorija: paaugusių žmonių knyga“. Vos ne loštelėjau, kai išgirdau dar prieš trejus metus knygoje Svajonių Lietuvos ženklai išdėstytas mano tiesas, įžvalgas, kad mokyklos buvo pilietinės, pieninės buvo ekonominės Lietuvos tvirtovės. A. Bumblauskas ir vėl paniekinamai įgėlė prezidentui Smetonai, tarsi ir pamiršdamas, kad tas ekonominis ir kultūrinis Lietuvos stebuklas įvyko valdant šiam prezidentui.

Bernardas Gailius kadais parašęs puikią knygą apie partizanus pateikia trilerį „Kraujo kvapas“. Vau. Kuomet tai literatūrinis kūrinys, galima oj oj gražiai parašyti apie mūsų brolių pergales prieš okupantus.

Aistės džiugesys
Ji atėjo į mano gyvenimą per Vaižgantą. Ta žavi, mergaitiška šypsena, didžiulis jos parengtas Vaižganto laiškų tomas, skubūs žingsniai, vos ne bėgimas ekskursijoje po Vaižganto atminties Kauną jubiliejinių 2019 m. rudenį. Jos pilna visur. Pokalbis su Norbertu Černiausku aptariant šio knygą „1940. paskutinioji Lietuvos vasara“, kuri tapo perkamiausia mugės knyga. Kalbėta apie istoriniame pasakojime sumaniai panaudotus dienoraščius ir susižavėjime egodokumentika slypinčiuose neobjektyvumo pavojus. Ir kodėl taip? Aistė Kačinskienė taip pat dalyvavo aptariant knygas „Lubinas ir seradėlė“, taip pat pačios iš ispanų kalbos išverstą romaną Čilės poetas“, ir dar vieną knygą „Tamsieji amžiai“.

Molėtų muziejininkės žingsnis

Knyga apie Videniškius, vietą kur gyvavo baltųjų augustijonų vienuolynas, tebėra istorinė bažnyčia, konvento namai, kur yra garsios Giedraičių giminės lizdas, parašyta dviejų krašto mylėtojų Vido Poškaus ir Mindaugo Skudučio knyga „Kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“. Pagarsinimas šio Molėtų krašto, Lietuvos kampelio. Per palaimintąjį Mykolą Giedraitį, jo garsius giminaičius – vyskupus, valstybės veikėjus, prisimenant ir ne taip seniai Paryžiuje mirusį kultūros skleidėją, žurnalo „Kultūra“ leidėją Jeržį Giedraitį. Knygą išmaniai pristatanti Molėtų muziejininkė, dailininkė, menotyrininkė Aistė Černiauskaitė - kokių žmonių kaimynuose esama...

Lūkesčių išsipildymas

Viena mėgstamiausių, meniškiausių, paliečiančių sielos gelmes knygų man – Sauliaus Tomo Kondroto „Iš apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Man reikėjo autografų ir trumpo susitikimo. Daugiau nieko, juk daugybę kartų skaičiau apie jo pažiūrį į Lietuvą, gyvenimą, kūrybą. Daug kas tiko, bet daug kas ir nepatiko. Atsipūtęs Kalifornijos gyventojas. Paspruko iš Sovietų sąjungos 1986 m., jo raštai buvo išimti iš bibliotekų fondų, nors iki tol kritikų giriami ir masiškai tiražuojami. Jau tuomet įsiminė „Žalčio žvilgsnis“, „Kolekcionierius“ ir žinoma geriausias kūrinys – „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. S. T. Kondratas gyveno Prahoje, darbavosi „Laisvės radijo“ lietuviškoje redakcijoje, po to išvyko į Ameriką, vertėsi fotografuodamas. Nuolat spaudoje pasirodydavo jo straipsnių, ir išsakytų minčių. Kalbėjo apie rimto rašymo proceso sudėtingumą, sunkų, alinantį rašytojo darbą. Įstrigo ir pesimistiškas požiūris į naująją Lietuvą, apibudinimas, kad būsime gal kaip kokia Rumunija su savo Čeušesku, tačiau tikro, vakarietiškos laisvės dvasia persmelkto gyvenimo čia nebus. O jis nori gyventi dabar. Ir gyvena...

Aukštas, skusta galva ir apniūkusiu veidu bičas iš Amerikos. Jį kalbinęs rašytojas Sigitas Parulskis rodėsi pasimetęs, sukinėjos, kilojo kojas, kasėsi barzdą ir „“ paslaptingąjį Kondrotą ilgais ir sudėtingais klausimais. Svetys atsimušinėjo skalsiais, tyliais atsakymais. Augęs tuo metu kai nebuvo elektros, ilgi vakarai, dažni lietūs vasarą, tad pamėgęs skaityti knygas. Apie profesionalaus rašytojo gyvenimą, kuomet kūrinys tampa problema, kurią rašytojas turi išspęsti ir pasiekti minimalaus netobulumo. Kiekvieno žmogaus pasaulis – beribė visata, kurioje gali jaukiai gyventi. Kuomet sužinąs kiek kasmet išleidžiama knygų, kokiu srautu jos plūsta, tuomet pranyksta noras ką nors rašyti.

Pafantazuosiu ir aš. Cha. Persimetėme keliais žodžiais. Žinoma perdaviau linkėjimus nuo Gitanos, ji buvo susidūrusi su rašytoju Prahos gatvėje, paklausiau ir nežada sugrįžti gyventi į Lietuvą. Tuo metu paslaptingai mąslus kūrėjas suraitė autografus ant abiejų mano bibliotekos knygos tomų titulinių puslapių ir pasilikau patenkintas. Nors iš tiesų jo nuobodoko kalbėjimo finalo nesulaukiau, kartu su pusbroliu keliavau į jo namus Užupyje.

Kas nepamatyta

Kęstutis Šapoka „Sakmė pagal Juozą“, Kultūrinėje programoje: „Regionų kultūros pulsas“, Lietuvos džiazo 1930 – 1990 m. apžvalga, knygos „Romas Balčiūnas – didysis dūdų revoliucionierius“ ir beprotiškai fantastiškas Vytauto Kernagio 70 – metis.

Žaliabarzdis kaimynas – pokalbis apie lietuviškų pasakų žavesį, visai šalia gyvenančią paslapties stebuklą. Magiškų žodžių smaigalyje profesionali pasakotoja, nūnai Amsterdame gyvenanti Milda Varnauskaitė: vakaruose ji seka istorijas apie Lietuvą, o tėvynėje byloja apie vakarų pasaulį, taip siekia kultūrų suartinimo. Senas ir sūnus – Vytautas ir Vytautas V. Landsbergis taip pat apkalbėjo savo išleistas knygas, ir poezija ir istorijos vaikams ir dar visko. Senelis vis ateidavo į Mažvydo nacionalinės muziejaus stendą – jį daug kas šnekino, fotografavo, prašė pasirašyti autografus ant knygų.

Tarmiška Utena

Su savo knygomis ir uolūs literatūros bei karšto kalbos puoselėtojai: Regina Katinaitė – Lumpickienė vartanti poezijos knygą „Varna su baltu plunksnu“ ir „Vytautas Kazėla“ su poezijos rinkiniu „Sapnų slidininkas“.

Karo kvapas

Mugė vyko prasidėjusio karo Ukrainoje fone. Nors pirmąsias dvi dienas gal tik mano geltonai mėlynas šalikas signalizavo apie Ukrainos palaikymą, jau šeštadienį visur švytėjo Ukrainos vėliavos spalvos. Mažos vėliavėlės, skrajutės puošė kiekvieną stendą. Aptartos dvi knygos apie karą: Giedriaus Petkevičiaus „Karo autonomija“ ir Jono Ohmano „Donbaso džiazas“. Buvo įdomu, kalbėjo apie tai kaip atpažinti melagingą propagandą, o tiesioji mintis – karas vyksta veik visuomet, nors jį nuolat pertraukia trumpi taikos laikotarpiai.

Daugiau anykštėniškų akcentų

Tikras anykštėnas Valdas Papievis apsisiaustęs Europos kultūros sostinės Paryžiaus skraiste postringavo apie savo naują romaną „Eko“. Veik be veiksmo, minčių gilumu pribloškiantis, į žmogaus vidines būsenas įsmelkęs siužetas apie griūvantį miestą, besikeičiantį pasaulį.

Menotyrininkė Dalia Tarandaitė šioje mugėje puikuojasi puikiu parodos „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“ katalogu. Padirbėta moteriškės. Šypt.

Šiek tiek prie anykštėnų išdrįsau priskirti ir Igną Staškevičių – sėkmingą verslininką, kantrų ilgų nuotolių bėgiką, knygų mylėtoją ir rašytoją, tinklaraščio „Maratono laukas“ autorių, kuris pateikė savo pokalbių su žymesniais žmonėmis knygą „Pasaulis jų žodžiais: pokalbiai iš esmės“. Didžiulė, pokalbių su žymiais žmonėmis metu išgliaudytos spindinčios išminties kupina knyga. Audrius Dargužis „Varnų pabėgimas iš Anykščių“. Dar ir Irmos Laužikaitės knyga apie legendinę lietuviškos estrados dainininkę „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“.

Senos knygos – geros knygos

Būrius jaunų ir vyresnių bibliofilų viliojo net dviejuose knygynėliuose – „Nevinetu“ ir „Juodas šuo“ platinamos senesnės knygos. Pasistiepę, susilenkę, pritūpę knygiai košė eilėmis surikiuotas knygas, vartė, dėliojo ir džiūgavo ką nors geidžiamo suradę. Pavyko ir man – Main Rido „Oceola seminolų vadas“ ir „Raitelis be galvos“, Žiulio Verno „Kapitono Hatero kelionė ir nuotykiai“, Kuperio „Šnipas“, ir dar šis tas pateko į mano krepšį.

O vienoje vietoje puikavosi milžiniškų parametrų, nepaprasto grožio iliustracijomis nuostabioji Hermano Melvilio istorija apie baltąjį banginį „Mobis Dikas“. Tačiau ji, dvi dienas vartyta, kilota, taip ir nepateko į mano lobyną...

Kur kultūra ir muzika

Kultūros centras prie Aukštaitijos, jau kitame parodų rūmo korpuse. Ten kur reklamuojamas turistinis kultūrinis Lietuvos paveikslai. Dzūkai siūlo atvykti ir pažinti partizaninį paveldą, Degustacijos, ją dažnai rengdavo „Anykščių vyną“ valdantis koncernas, šį kartą nebuvo.

Tačiau suradau labai daug šiuolaikiškos, taip pat populiarios lietuviškos ir net keletą kampelių su egzotiškais, ilgaplaukiais melomanais ir kalnais vinilinių plokštelių. Įkrito į atmintį kaip dvi jaunos mergaitės, gal dar mokinukės, didžiai džiūgaudamos susižvejojo „Eugles“ plokštele su garsiuoju kūriniu „Hotel Colifornia“ ir aistringai ieškojo „Black Sabbath“. Norėjau ir aš nusipirkti sau dovanų. Magėjo griebti dvigubą Led Zeppelin stebuklą „Phisical Graffiti“ ilgokai varčiau, glostinėjau Deep Purple „Made in Europe“, o galiausiai įsigijau pirmąją The Doors plokštelę įgrotą 1967 m. Naujai išleistas 180 gramų vinilas, o jame nuostabiausi kūriniai: „Christal schip“, „Alabama song“, „Light My Fire“, „Back Door Man“, „The End“.

Deguto šaukštas

Atvyko Silvija Foti, moteris iš Amerikos, kuri be jokių skrupulų juodina savo senelį, kovotoją už Lietuvos laisvę sovietinių budelių auką, Andrių Noreiką – Generolą Vėtrą. Kiek knygoje „Vėtra lietaus šalyje“ ir kituose veikaluose tiesos niekas nežino, nors daugybė dėstomų faktų paneigė ir ko tokiomis knygomis siekiama parodė savo knygoje „Priekalu per Lietuvos istoriją“ Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojas Dalius Stancikas. Apskritai pasigedau gilesnių patriotinių akcentų, tautinės nuotaikos. Dar ir liūdnai pagarsėjusi Rūta Vanagaitė su knyga „Renkuosi vasarą“.

Knygomanija ir šlamštas

Džiugesys o tuo pačiu šioks toks pasimetimas išplaukus iš tos audringos knygų jūros. Kažkur pažinimo vėjo netikėtai atnešta filosofo Arvydo Šliogerio mintis, kad 99 iš 100 knygų yra visiškas šlamštas, o didžiuoji dalis knygų parašyta vidutinės kokybės grafomanų. Ir pasidarė lengviau – galiu ramiau atsikvėpti ir brandžios atskaitos tašką pasiekęs per metus leisti jau ne po tris, o tik po vieną knygą.


Autoriaus nuotraukose:


DSCF8917
Jubiliejinė katalikų bažnyčios kronikos knyga Svėdasų parapijos bičiulės Ingos Kuliavienės rankose

DSCF8867
Savo knygas pasirašinėjo, daug dėmesio sulaukė Vytautas Landsbergis

DSCF8852
Šiuolaikinės lietuvių literatūros žvaigždė Kristina Sabaliauskaitė

DSCF8931
Iš Šimonių kilusi prozininkė Renata Šerelytė pasirašinėjo istorijų vaikams knygą „Lobis“

DSCF8876
Pamėgtasis rašytojas Saulius Tomas Kondrotas

Komentuoti


Orai

Kalendorius

Birželis 2022
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 1 2 3

Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 42 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top