Raimondas Guobis

 

IMG 0486Mes ir vėl, kaip prieš šimtą ar du šimtus metų susirinkom Šv. Lauryno šventėje Jononyse, nedideliame kaimelyje tarp Debeikių ir Vyžuonų, ir savo tikėjimu, savo atmintimi tarsi vėl pastatėme čia buvusią bažnyčią. Buvusios šventovės vietoje, kaimo kapinėse šeštadienio popietę, vadovaujant Vyžuonų klebonui Eugenijui Staleronkai švęstos Šv. Mišios, melstasi už apylinkės kaimų gyvuosius ir mirusius, prisiminta dvaro, ponų Jaugelių istorija bei dvasinės tradicijos.

Kaip ir dera, dar ir dievaičiui Perkūnui pagerbti kadaise lietuvių skirtos Šv. Lauryno šventės dieną dangaus tolybėse dundėjo griaustinis, sidabrinė Šventosios srovė kaip ir visada lankstu juosė senojo dvaro parko pakraštį, sietuvoje žaibavo lydys, o aukščiausioje kalvoje beržų vainikus ir šventės vėliavas plazdeno vėjukas. Jononių kaimo kapinėse susirinko gal aštuoniasdešimt, o gal beveik šimtas maldininkų. Bendruomeninis kryžius buvo apjuostas ąžuolo lapų vainiku su geltonais jurginų žiedais, papuoštas senosios, 1789 m. statytos, čia beveik pusantro šimtmečio stovėjusios bažnyčios Šv. Antano paveikslu bei mažesniu Šv. Lauryno atvaizdu. Veikė improvizuota zakristija, kurioje "maršalka" priėmė aukas, užrašė Šv. Mišių intencijas, taip pat buvo pasiruošta procesijai, giedojimams. Kiek pavėlavęs atvyko kun. Eugenijus Staleronka, rinktiniam kelių parapijų giesmininkų chorui sugiedojus "Kur augai Tu, šventasis kryžiaus medi" ir "Pulkim ant kelių" prasidėjo pamaldos. Melstasi už Jononių, Varkujų, Šventupio, Stasiškių, Toliškio, Papšių, Gerkonių, Vainiūnų, Varniškių, Grikiapelių, Butėnų kaimų žmones bei kelių giminių intencijomis. Šventraščio paskaitymai, psalmė, ilgas pamokslas prisimenat švento vyro, Romos diakano Lauryno kankinystę. Juk jį krikščionių persekiotojai kankino, o nužudė tiesiog sudegindami ant grotelių - tad jis dar ir virėjų globėjas. 

Iškilmingas aukojimas, komunija bei procesija, kuri savo pagarbiu žygiu tris kartus apjuosė kapinaičių pasaulį Karališkai plazdėjo net dvi raudono tono vėliavos - senoji istorinė bei Aukštaitijos ir mūsų trispalvė, mergaitės pamaldžiu stropumu bėrė po žengiančiųjų kojomis žolynus, skambėjo varpeliai, tarškėjo "maršalkos" lazdos bumbulas ir darniai liejosi giesmė: "Viešpatie Jėzau, mūsų Valdove..." 

Jononių dvaro atminties valandą atskleista daug praėjusių amžių legendų ir įdomybių, kalbėta apie ponus Jaugelius, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karius, "taurininkus", dvarą, bažnyčią, joje buvusius net tris altorius, pirmųjų vyskupų - kankinių relikvijas dvasines, kultūrines tradicijas ir šiuos didžiuosius vasaros atlaidus, gausybę kadaise čia besimeldžiančių žmonių, smuklės nuotykius, šios vietos mistiką, keistus nutikimus. Apie tai kaip 1933 m. dvarą nupirkus Vyžuonų klebonui Aleksandrui Mileikai su giminaičiais maldos namai buvo nugriauti. Apie Jaugelių golgotą bolševikams okupavus Lietuvą, kai senoji Jaugelienė su neįgalia dukra Janina bei dukros Marijos Mockeviečienės šeima 1941 m. birželyje buvo išgabenti į tolimą tremtį, Altajaus kraštą. Apie tai kaip per pora metų mirė bei žuvo visi šios šeimos suaugusieji, kaip toliau gyveno našlaičiais likę paaugliai, Mockevičių vaikai Janina ir Marijonas. Apie meteorų - Šv. Lauryno lietų, apie dievaitį Perkūną, kuo Jononių ir Butėnų didieji, vienas prieš kitą stūksantys kalnai giminingi... Perskaityta Julijono Jaugelio pamąstymų, poezijos posmų apie kelionę iš Staškūniškio dvaro į Jononis fragmentų. Jie iš Anos Zlatkovskos atlaiduos atkeliavusios iš Vilniaus lūpų nuskambėjo taip švelniai, originaliai - lenkiškai. Skirstėmės ilgokai pabuvę, susitikę, pabendravę, po šitiekos metų vėl pasimatę, su palaiminta atlaidų dvasia, suvokimu, kad įšgyvenome kažką nepaprasto, nepakartojamo, nepamirštamo.

Šventosios pakrantėje, Padvarėje parengta valtis keleivių taip ir nesulaukė - visi dabar važinėjasi automobiliais. Tačiau sulaukėme nevisai malonios žinios, kad visgi, tarsi legendą išpildyti panorusi, buvo atėjusi prie upės tėviškėje, Šaltiniuose viešinti Gaila su kompanija (jų atsiprašau), tačiau tuo metu mūsų keltininkas buvo prisnūdęs ar kitais reikalais užsiėmęs ir jųjų šauksmo neišgirdo... Laimei sumani moteriškė sėdo į automobilį, ir į šventę suspėjo.

Giesmininkes iš Anykščių atlydėję dideli ir mažesni vyrukai sumanė pameškerioti ir labai greitai sugavo tris žavingas kuojas.

Įvyko ir žadėtas "spaceras" po senąją dvaravietę, mistiškais parko takeliais, žvalgantis į senmedžius, alėjų tarpekliais žengiant, šį tą vis prisimenant, į senąjį svirną - apuokų buveinę mėgstamiausią užsukant. 

Dvare, vieninteliuose ten išlikusiuose Guobių namuose, buvo pateikti pietūs klebonui, giedotojams ir kitiems svečiams, bičiuliams bei saviesiems Kaip tokios iškilmės proga dera vaišintasi "Krupniku", naminiu alučiu, gardžiais užkandžiais ir kitais gardėsiais, pastebint, kad Padvario sietuvos lydžio iškilmių stalui nebuvo sugauta. Daug ir jaukiai kalbėta, ilgokai pabūta ir iki kitų atlaidų Jononyse atsisveikinta.

Autoriaus nuotr.:

 

13942516 1076902075678751 1283957684 n

Šv. Lauryno šventės pamaldoms Jononyse pasibaigus...

 

IMG 0505

Plazdant brangiausios istorijos, tautiškumo ir žemiškosios laisvės prasmę simbolizuojančioms vėliavoms, Šv. Mišių šventimui vadovavo Vyžuonų klebonas Eugenijus Staleronka.

 

IMG 0507

Patogiai susėdusios, iš kairės - Laima Guobienė, Vlada Guobytė-Jurgelevičienė, Milda Miškinienė ir Aldona Murmienė

 

IMG 0498

Taip jauku ir vėl susitikti...

 

IMG 0510

Vėliavos, vėliavos ir šventa aukojimo akimirka.

 

 IMG 0493

 Seniai matytos, iš Jononių kaimo kilusios, Varkujuose augusios gražuolės

 

IMG 0503

Seserys Varnaitės - Julija ir Roma.

 

IMG 0512

Julijono Jaugelio eiles originalo kalba - lenkiškai skaito Ana Zlatkovska

 

IMG 0500

Mąsli moterų rimtis...

 

IMG 0491

Irena Guobienė ir Anykščių choro "Salve Cantus" giesmininkės Rita ir Vida.

 

IMG 0499

Susitikti, pasikalbėti, pasimelsti...

 

IMG 0501

Procesijoje kryžių nešęs Adomas ir Aida bei Inga - visi iš Guobių giminės

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 200 svečių ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top