Raimondas Guobis
Išsigiedrijo. Gumbuotu plentu nuo Svėdasų atriedėjau iki vartų į gimtąjį kaimą. Pro Šv. arkangelo Mykolo stogastulpį, su tyliu susimąstymu ir trumpa malda leidausi į pietus, į paslapingąjį, kaskart vis naujomis pajautomis atsiveriantį slėnį, kuriame vasaros saulės skaidrume snaudė didysis kaimas.
Tyla, kokios seniai čia negirdėjau. Be žmogaus? Na ne, išnėrė moteris dviračiu. Kėkštagalio link. Vėliau patyriau, kad tai kiemus lankanti Vita, mat renkanti aukas paremti pasimirusiai Marijai Zaborskienei, kurią mažybiškai vadindavo Marusia. Prasminga tradicija, nes nors ir nedaug čia žmonių telikę, tačiau sunkią dieną sudeda ir tris šimtus eurų.
Žilvičiai. Jų stori kamienai, nulaužytos, veik nunykusios viršūnės. Jie poroje stūkso anapus kelio ties Motiejūčių kiemu. Pakštų gryčios mistika. Didžioji vinkšna ramybėje. Aukščiau pučiantis nemenkas vėjas į slėnį neužklysta. Pliupelio namas - paradinių baltų betoninėje plokštumoje įspausti Gedimino stulpai išsaugoti sovietmečiu.
Tyla ir prie Augustino kiemo, ten kur mes kadaise "čižiką" mušdavome, gandralizdžių ramybė, tikriausia aukštojo lizdo impresija, senasis kryžius, kapinių kalnelio rimtis ir saulėlydžio variu nudažyta amžinoji Šventosios tėkmė...
Autoriaus nuotraukose:
Pirmojo žiemos vakaro tyla
Vinkšnos karūna be virpesio
Inteligento namų klėties rankena
Gandralizdžio impresija...
Kalno amžinybės tyla...
Tėkmė ties Mačeikos sietuva...
-
Paskelbta: 2017 m. gruodžio 11 d.
-
Peržiūros: 1689
Naujausi straipsniai
- Mišrių ir antrinių atliekų išvežimo grafikas 2024 m.
- Kryžiaus išaukštinimo piligrimystė
- Visi Šventieji Butėnuose
- Baltramiejaus šventės magija...
- Psichologinės gerovės grupiniai užsiėmimai
- Perkūno kirčio diena
- Narsiojo Jono takais...
- Menininkų kelio žavesys piligrimo iš Lietuvos knygoje
- Butėnų diena 2023: Pokario istorijos takais...
- Miestą tvirtovę aplankius...