Raimondas Guobis

DSCF5172Manau, tos obelys augo jau prieš šimtą metų...

Ta prie Prūso Galo. Ją pastebėjau jau prieš keturis dešimtmečius. Buvo jau senutėlė, storakamienė, aplaužytomis į visas puses išsidraikiusiomis šakomis.

Maniau, kad ji greitai mirs, greitai jos neliks, užklius kam nors. Ypač tą akimirką kai ūkanotą rudens dieną žvelgiau į ją. Ją nupiešiau kuriamam juodai baltų ir spalvotų piešinėlių - dar gyvų ir dar nenukirstų medžių ciklui.

Ji, senu, susisukusiu kamienu, tankiomis šakomis, savo šimtmečiu, iš anų senų, paslaptingų laikų išsaugotu skoniu gailiai saldaus rausvumo žavesiu džiugino šiemet mus, Butėnų dienos žygio dalyvius. Dar ir mažųjų, žaliųjų, Rojaus obuolėlių gausa, tarsi kažko prarasto, tačiau ir vėl surasto, viltingo pasaulio atšvaitai...

Autoriaus nuotraukose:

 

DSCF5170

Žengiame į žalią pievelę prie šimtamečių obelų

 

DSCF5172

Saldus rausvumas...

 

DSCF5175

Vos ne kekėmis noksta auksaspalviai rojaus obuoliukai

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 47 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top