Raimondas Guobis

Sukaktys, šventės, jubiliejai veja, gena vienas kitą. Rodosi, niekada nesibaigia, vis nauja ir nauja proga atsiranda. Tačiau tokios, kaip šiemetinė didžioji šventė greitai nesulauksim. Juk šių metų gegužės 13-ąją, tokia pirmojo istorinio paminėjimo šaltiniuose 1671 m. data, mūsų Butėnams sukanka 350 metų.

Didysis kaimas įrašytas į storą pergamentą surašant ponų Komarų valdas kaip Butėnų dvaras ir taip pat vadinamas kaimas. Nuo seniausių laikų čia gyvavo gausi bendruomenė, didžiulės šeimos ir mieli vardai, brangios pavardės, kokių surasime sodžiuje ir šiandien. Laimingos giminės, kurių palikuonys vis dar tebegyvena šventoje Butėnų žemėje.

Daug kas klausia: kaip tuomet atrodė kaimas. Iš tiesų buvęs labai gražus, tokiu ir visko matę karaliai pasigrožėtų. Netašytų rąstų trobesiai, šiaudiniai stogai, tvoros, visi kiemai palei gatvę, daugybė žmonių. Ypač daug vaikų...

Įvairiausių žmonių, spalvingų sodžiaus tipų – smagių ir paniurėlių, baikščių ir drąsių. Gyvi dar iš pagonybės laikų užsilikę, su katalikybe sumišę tikėjimai, burtai, tradicijos. Gilus tikėjimas, dažnos maldos, pamaldžių moterėlių jau nuo ankstyvo ryto giedamos, per dieną ir einat miegoti prisimenamos.

Darbštūs stropuoliai, kantriai darbus savo ūkyje ir dvaro marguose įveikiantys. Jauteliai, prie kurių prikabinę arklus versdavo, purendavo žemę, arkliai kelionei, kitiems darbams, karvės, paukščiai naminiai. Veik kiekvieno valstietiški pečiai skausmingo rykščių saldėsio ragavę, dauguma vyrų pasaulio matę, juk ne kartą dideliame mieste buvę. Mat kiekvieną rudenį su dvaro prekėmis – linų ar kanapių pluoštu, grūdais tekdavo į Rygą važiuoti. Arklio kantri ištvermė, vežimo stiprybė, juk tame laike smagiai lydavo, kelias virsdavo klampyne, o tą stingdydavo gruodas. Žmonių iš Butėnų nuotykiai ir netikėtas praturtėjimas, baugus paaiškinimas: gal jis Rygoj aitvarą pirkęs...

Šimtmečiai ilgi, bet greitai praeina. Labiausiai prisimename ypatingais virsmais, karais, laisvės džiaugsmu, ramumu ir baisybėmis paženklintą ir įdomų XX amžių. Istorijos klodą, mūsų žinojimo paverstą į uolą. Tvirtybę, į kurią galime atsiremti ir žengti teisingą žingsnį – teisingai išgyventi dabartį, ir drąsiai žvelgti į šviesią ateitį.

Džiugu, kad sodžiuje gyvos senosios tradicijos, kad branginama istorija, o bendruomenės seklyčia spindi kaip karališkas rūmas. Džiugu, kad tiek gražaus padaryta, šaunūs mūsų žmonės, vis džiuginantys startuoliai, tie, kurie daug nuveikė ir dar daug nuveiks Butėnų labui.

Jubiliejiniai metai paženklinti pasaulio suspaudimais – nematyta pandemija plinta, pasiekia atokiausius kampelius. Tačiau yra vilties, kad vasarą galėsime laisviau atsikvėpti. Galėsime susitikti ir deramai paminėti jubiliejų. Valstybės diena – liepos 6-oji būtų tinkamiausia, juk Butėnai mums ir valstybė ir karalystė ir rojus žemiškasis ir gal net daugiau...

Susirinkę vakarop švenčiausias sodžiaus istorines vietas apvaikščiosim, tai kas buvo prisiminsime, amžinybės kalnelyje pasimelsime, ir gal net jubiliejinį stogastulpį šventinsime, atnaujintą bendruomenės seklyčią atversime, trispalvę ant aukšto stiebo iškelsime, himną ir daug skambių giesmių sugiedosime, kartu pasivaišinsime ir butėniečiams, Butėnams šimtus kartų valio sušuksime.

Nuotraukose:

DSCF2600
Istorinis Butėnų kampelis

DSCF2869

Pavasaris, į sodžių ir vėl parskrido gandrai

 

DSCF2156
Žilvičio brolijai atminti...

IMG 8846
Bobakalnis saugo Butėnų dvaro paslaptį...

Komentuoti


Kalendorius

Gegužė 2021
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Artėjantys įvykiai

23 Geg. 2021
Sekminės
01 Birž. 2021
Tarptautinė vaikų gynimo diena
01 Birž. 2021
Vasaros pradžia
13 Birž. 2021
Šv. Antanas, Šienapjūtė
14 Birž. 2021
Gedulo ir vilties diena

Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 198 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top