(Straipsnis parašytas 2021 m. Motinos dienos proga)

Sekmadienį minėsime Motinos dieną, šventę, kuri gimė modernioje, nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, kuomet tauta žengė kurdama gerovės visuomenę, valstybę, kurioje svarbiausiais atramos stulpais buvo tikėjimas, dora ir mokslas.

Pabrėžta Motinos reikšmė išlaikant tautiškumą ir kuriant šviesią ateitį bendruomenėje, kurios svarbiausia ląstelė – darni šeima.  Šiuos metus pasaulio katalikų bažnyčia paskelbė Šeimos metais, žmonijai išgyvenant pandemiją pagalbos viliantis meldžiamasi šventosios šeimos globėjo Šv. Juozapo malda. Tačiau tuo pat metu labai nesuprantami dalykai dedasi Lietuvos Seime, kur kalbama apie visai kitą šeimos supratimą, ketinama priimti keisti įstatymai. Kodėl tai vyksta niekas deramai nepaaiškina, o grėsmingi ketinimai nukreipti prieš tradicinę visuomenės sanklodą, šeimą, Europos civilizaciją pribloškia ir vienytis kviečia.

Nustebino ataka prieš tradicinę šeimą, kurios smaigalyje - nauja partija, išgyvenu neviltį, nusivylimą, neteisybės pajautas. Tie jausmai dar sustiprėja, kai matau jog mūsų išrinktieji nestoja drąsiai ginti civilizuotojo pasaulio, krikščioniškosios Europos vertybių. Labai teisingai pastebėjo vienas politikos apžvalgininkas, kad daugybei tradicinių pažiūrų, tikėjimą, klasikines vertybes išpažįstančių rinkėjų Lietuvos Seime niekas nebeatstovauja. Iš kur tokie siūlymai, bandymai priimti keistus, mažumos diktatą įteisinančius, primetančius įstatymus. Ar tai dešiniosios politikos ideologijos dalis?  Juk nepakanka vadintis dešiniosiomis partijomis, reikia ir tas vertybes saugoti, puoselėti ir ginti. Deja...

Kodėl tai vyksta, kur šių reiškinių šaknys, kokia prasmė, tikslai? Veik į visus klausimus kodėl tai vyksta galima surasti dar 2017 m. išleistoje lietuviškai Paul Kengor knygoje „Išardymas. Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą.“ Taip, tų reiškinių prigimtis, ideologija yra marksistinė. Moralės sugriovimas, šeimos kaip kapitalistinės visuomenės ląstelės išardymas, naujo, nieko nepaisančio, taip sakant laisvo žmogaus sukūrimas yra didžiųjų marksizmo tėvų Markso ir Engelso ideologijos dalis. Vakarų Europoje gimusios griovimo kultūros eksperimentų poligonu po spalio perversmo tapo sovietinė Rusija. Beveik dešimtmetį ten buvom diegiama palaido gyvenimo ideologija,  šeimos nebebuvo svarbu, vyrai darbo reikalais būdavo siunčiami toli nuo savo žmonų, o pasilikusiems laukime skatinami santykiams  su kitais partneriais, komjaunuolės privalėjo atsiduoti komjaunuoliams, komunose būdavo dalijamasi žmonomis ir vyrais kartu auginami vaikai. Eksperimentas privedė prie to, kad vienam gimusiam sovietinės valstybės piliečiams teko trys nužudyti aborto metu. Suprasdami, kad gresia visiškas visuomenės žlugimas sovietiniai vadai sugrįžo prie griežtos šeimos politikos.

Vakarų Europoje brendo kultūrinė seksualinė revoliucija, kurios pagrindinis lopšys buvo Frankfurtas, o Vokietijoje įsigalėjus totalitariniam režimui, velnio sėklą nugabeno į Jungtines valstijas.

Prigimtinis įstatymas, kuriam paklūstama kaip pasaulio tvarkos, stabilumo normai. Tai suprato ir žymieji Antikos mąstytojai Aristotelis bei Ciceronas, kuris teigė, kad tas kuris nepaklūsta neigia žmogiškumą, o bandymas tą įstatymą pakeisti yra nuodėmė. Joks mirtingasis negali panaikinti Dievo įstatymų. Dievas ir šeima yra modernios, šiuolaikinės Europos civilizacijos šerdis. Nes šeima ne tik vertybių tęstinumo garantas, bet ir ryšis, kuris išlaikė visuomenės patvarumą. Dar prieš paskelbiant Komunistų partijos manifestą popiežius Pijus IX 1846 m. skelbė apie pavojus įspėjančią encikliką „apie tikėjimą ir religiją“. Beveik po 100 metų ta pačia tema į tikinčiuosius kreipėsi popiežius Pijus XI 1930 m. išleidęs encikliką „Sovietų žygis prieš Dievą“. Šiame dokumente suprantamai aiškinamas sovietinėje Rusijoje sukurtos sistemos pragaištingumas žmonijai. Panaikinamas autoritetas bendruomenėje susiformavęs, skelbiama lygybė tuo pačiu pavergiant. Moteris tampa gamybos priemone, o ne šeimos židinio sergėtoja, vaikus imasi auklėti kolektyvas. Ar gi nepanaši sistema įdiegta dabar, kai nuo pat gimimo veik vaikai auklėjami darželiuose, lopšeliuose...Suderinti moterų ir vyrų lytiniai organai, kaip reprodukciniai vedybinio tikslo sąjunga, tikriausia priešprieša dviejų vyrų bei dviejų moterų organams. Tas prigimtiškumas buvo įdiegtas Kūrėjo, kuris „sukūrė vyrą ir moterį“, kurie vienas kitą papildytų, ir joks žmogus negali sunaikinti sumanymo, kurį Dievas priskyrė gamtai.

Popiežius Leonas XIII tuos krikščioniškos civilizacijos pamatus griaunančius žmones pavadino sekta, kurie pasklidę po pasaulį, glaudžiai susisaistę nedoroje sąjungoje, „nebeieško slėptuvės savo slaptiems susitikimams, o atvirai ir drąsiai žygiuodami dienos šviesoje, stengiasi įgyvendinti tai, ką jau seniai planavo – visiškai suardyti visuomenę.“ Sektantiškumą atspindi ir vienos liberalų grupelės „sąmoningumą ugdančios grupės“ susirinkimo 1969 m. Niujorke apeigos, kur pirmininkaujanti kreipėsi į litaniją panašiais žodžiais. Kodėl susirinkę – įvykdyti kultūrinę revoliuciją,  ją sukelia panaikindami amerikiečių šeimą, monogamiją, patriarchatą ir tai daro „skatindami paleistuvystę, erotizmą, prostituciją ir homoseksualumą.“

Šeimos išlaiko ir tausoja laiko patikrintas vertybes, kurios vertos išsaugojimo. Jos tai daro iš kartos į kartą, aklai nepasiduoda žalingam naujų užgaidų, madų ir įstatymų antplūdžiui.

Amerika iš tiesų buvo suskaldyta, supriešinta ir sugriauta. Gėjų santuokų prezidentu tapo Barakas Obama. Įdomu, kad kuomet jis brendo, neturėjo tėvo ir jo vyresniuoju bičiuliu buvo bolševikiškai liberalių pažiūrų, pagarsėjęs įvairiais skandalais Frankas M. Davisas, kuris pagelbėjo jaunuoliui geriau suprasti ‚socialinio teisingumo“ ir „gyvybės“ klausimus. Tapęs prezidentu 2009 metais Baltuosiuose rūmuose susitiko bene su 250 gėjų atstovų, kurių tarpe buvo ir Franklinas Kameny pagarsėjusį pareiškimu: „Tegul vis daugiau ir daugiau suaugusiųjų žmonių gauna daugiau  ir geresnio malonumo  iš daugiau ir geresnių seksualinių iškrypimų, ar kaip kitaip juos bepavadintume. Jei zoofilijos aktas su subrendusiais gyvūnais kažkam suteikia laimę – tebūnie jie laimingi, juk tai atitinka Amerikos dvasią.“

Liberalizmo politika labai artima marksistų siekiams. Juk K. Marksas teigė, kad komunizmas panaikina amžinąsias tiesas, jis panaikina religiją ir moralę, Leninas pabrėžė, kad bolševikai netiki Dievu, kad dievybės garbinimas yra nekrofilija, kad negali būti nieko šlykštesnio nei religija. Tad komunistams gėjų santuokos gali būti neišsialmamas lobis, mat jų ideologijos ašis buvo neapykanta religijai. Po gėjų teisių vaivorykšte slypi galingas šeimos išardymo bei religijos griovimo įrankis.

Šių laikų marksistai pasivadinę įvairiais vardais siekiantys „daugiau laisvių“ teigiantys, kad tik nori išplėsti šeimos sampratą ir palaikantys vienalyčių asmenų santuoką nėra draugiški ir siekia tradicinę prigimtinę biblijinę šeimą. Jie tai daro siekdami suteikti naujas „laisves“ ir „teises“ grupei žmonių - homoseksualams. Tai tiesiog fatalus išpuikimas. Juk ne mums santuoką apibrėžti iš naujo, mes neturime tokios teisės, tai šventvagiška ir gali supykdyti Dievą. Juk santuoką yra santuoką, o vienalyčių žmonių santykių formoms tas apibendrinimas netinka, jos turėtų būti įvardijamos kitais apibrėžimais. Santuoka yra prigimties ir ją sukūrusio Dievo nulemtas vyro ir moters kūrinys. Tad tiek žinių sekant Paul Kengor knyga.

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 29 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top