Raimondas Guobis

Užgavėnės po daugelio metų, pasirūpinus aktyvioms ir sumanioms bibliotekininkėms vėl švęstos Svėdasuose, spalvinga, aukštaitiškai teisinga Užgavėnių šventė įvyko ir didžiajame Butėnų kaime.

Svėdasuose kepti blynai, dabintasi bibliotekos lobyne saugomomis kaukėmis ir sudeginta daugiau vakarų Lietuvai tradiciškai būdinga Morė. Butėnuose vaikščiojo aukštaitiškas Gavėnas su palyda, valgytas šiupinys, ragauta kitų gardybių, skaniai gerta, nors muzika ir grojo – nei šokta nei dainuota. Kanapinis nukovė Lašininį, linksmintasi iki pat vidurnakčio, o kai kas laiko tėkmę pamiršęs užustalėje žiemą varė iki pat ryto...

Svėdasuose persirengėliai pasirodė patį vidurdienį – keistas, raguotas, gauruotai kailiniuotas padaras įsmuko į vaikų darželį – tačiau vaikučiai žiemą lauk varę saldžiai miegojo poguliuko. Tad, akimirkai sutrikęs, kailiniuotis užsuko į gimnaziją, raštinėje suradęs riebių blynų su uogienė juos dėkingai sušlamštė. Žiemai savo burtais varė. Ypač daug džiaugsmo suteikė mažyliams pradinukams, kurie pulku paskui padarą bėgiojo, linksmai šėliojo, už lazdos griebė, iki pat paradinių durų koridoriais nulydėjo...

Miestelio bibliotekoje ant keptuvės smagiai čirškėjo, gardžiai kvepėjo ir skaniai burnoje traškėjo, drebučiais pūpsančia uogiene pagardinti, blynai. Čia šeimininkavo jaunos, puikiu duetu linksmai ir sumaniai besidarbuojančios bibliotekininkės Rūta Neniškienė ir Vilma Ražanskienė. Jos iš bibliotekos lobyno gausybę ten saugomų Užgavėnių kaukių ištraukė ir susirinkusiems vaikučiams nušvito stebuklų valanda. Juk baisiomis kaukėmis pasirėdžius reikia žiemą ir visas blogybes įbauginti ir išvaryti. Tad persirengėliai pulku į miestelio aikštę išsprūdo, iš seniūnijos kabinetų žiemą lauk gujo, o po to aplink laužą šoko, dainavo, didžiulę raudonskruostės drūtukės Morės iškamšą supleškino, aplink ugnį smagiai šoko.

O vakarop Butėnuose iš ūkanų išniro kasmet pasirodantis Gavėnas, aplink jį laukti velniukai, burtininkė, giltinė, maži ir dideli kitataučiai, kaip seniau sakydavo čigonai, žydai, kitaikos nepasirodė. Šį kartą tik energinga, modernia įranga, geriausiais vaistais, gydančiu žodžiu apsiginklavusi daktarka ir spalvingai pasirėdžiusi, lūpas, žandus pasiryškinusi pasakų būgnininkė. Nors būgnelis ir skardinis, tačiau stebuklingas – piktas dvasias, o ir žiemą išbaido.Gavėnas tai juoda barzdike paryškintą veidą rodė, tai raguoto velnio kauke dangstėsi, smagiai trepsėjo, ilgo plauko kailių apdarus kedeno, lazdyno lazda trinksėjo. Ir tas žiemą net sukaitęs iš sodžiaus varė. Dainavo ir linksmai šūkavo. „Šalta žiema šalin aina, jau pavasaris ataina; šėmi jauteliai bauboja, avinėliai arcavoja“. „Žiema žiema, aik iš kiema...“

Persirengėlių trijulė pakeliui iš Svėdasų į degalinę įsmuko, ten patriukšmavę traškančių dovanėlių gavo, Palaukiškio ūkininkus Tamošiūnus aplankę taip pat apdovanojimų sulaukė, po to jau į didįjį Butėnų sodžių smuko. Šen bei ten, Augučio kieme Damutės keptus blynus raitė, pasukas gėrė, Barono viloje elnienos gardėsių ieškojo, aplankė ir sodžiuje gyvenusių ukrainiečių šeimynėlę ir medaus karalystės savininkus Matelius, ypač jų mažyčius vaikelius baugiai pradžiugino. O jau paskui – per pušynėlį iki molinio namelio ir jo gyventojų. Po to jau senojo kaimo ulyčia, Sero rajonas ir gardžios Vilutienės braškytės su blynais ir kitais priedais, po to ekskursas pas dosnųjį Augenijų, džiaugsmas sutikus į šventę net iš sostinės atvykusį Kęstutį. Visko nei neišrokuosi, nors kai kas net iš galvos išgaravo kol prisirengiau šventės odę surašyti, tą pasakojimą užbaigti.

Kaimo bendruomenė kantriai puoselėjanti lietuviškas tradicijas jau sutemoms apgaubus žemę sugužėjo į bendruomenės seklyčią. Gavėnas su palyda susirinkusius pasveikino, padainavo, žiemą lauk varė. Atsipūsti prie trijų apskritų stalų susėdus iš katilo samčiu šinkuotas į dubenis gardus, riebus, nors gerokai daržovėmis vitaminais prisotintas šiupinys. Jį su didžia meilę ir išmanumu išvirė pati bendruomenės pirmininkė Lendrina Meškauskaitė. Maloniai užsisrėbus persirengėlių surinktos gėrybės ir susinešti gardėsiai stalus nuklojo. „Ubagų balius“ prasidėjo. Ir saldaus ir riebaus netrūko, karališkas šešių žvaigždučių konjakas, likeriai, pamėgtoji baltoji, vynai ir kitoks trenksmas. Vieno geriausių sodžiaus kulinarų Augenijaus Pakšto sugauta Norvegijoje ir šiai šventei pakepta gardžiausia jūrų žuvis, kitų tikro maisto gamintojų delikatesai.

Gavėnas verstu kailinius ir vėl užsirengęs panoro senas tradicijas priminti – Lašininiu pasiskelbęs į dvikovą iškvietė į jo valdžiai grasinantį sudžiūvėlį Kanapinį. Tas pasirinko ginklus. Kažko šlamančio prikimštus maišus. Kova ilgai neužtruko – sukaitęs Lašininis krito ant grindų. Tačiau greitai atsigavęs panoro antrojo raundo, bet po kelių minučių vėl su trenksmu išsitiesė. Visi patenkinti šaukė, plojo, juokėsi. Tačiau be reikalo – paskelbta, kad nuo vidurnakčio prasideda Gavėnia – keturiasdešimties dienų įvairių dorybes skatinančių susilaikymų ir pasninko metas. O kaip tų draudimų laikomasi kontroliuos Gavėnas. Nors jau galėtų ilsėtis, tačiau retsykiais per sodžių pereis ir patikrins ar kas draudžiamu laiku nesilinksmina, riebių valgių nevalgo, mėsos iki soties nešlamščia.

Autoriaus nuotraukose:

už
Gavėnas ir Svėdasų gaspadinė

183

Liepsnose žūstanti Morė...

 

gavv
Dūmams sklaidantis išnyra raguota galva...

dam
Gardžius Damutės blynus šlamščiant...

IMG 5805

Didžiojo medžio papėdėje. Linksmuolė būgnuotoja, stebuklinga dakterė ir gauruotasis Gavėnas.

 

Komentuoti


Sukurta:

Dabar lankosi:

Dabar svetainėje 108 svečiai ir narių nėra

Lankytojai

Patalpinta:

serveriai

Slapukai

Scroll to top