Gruodžio 16 d. nuo 10 val. Butėnų seklyčioje talka, bus griaunama siena, nes Kalėdoms švęsti reikia erdvės :) Visi, kas būsite netoliese - laukiami, nes reiks daug rankų.
Kalėdų Senelis turi paštą, todėl visi galite rašyti laiškus artimiesiems ar perduoti dovanėles (informacija žemiau)!
Antrą Kalėdų dieną, gruodžio 26, nuo 13 valandos seklyčioj bus mūsų kaimo susitikimas - mūsų visų, su vaikais, anūkais gal ir proanūkiais. Jei buvome geri, gal Kalėdų senis turės dovanų...
Nepamirškime ateidami pasiimti likusį nuo šventinio stalo gabaliuką kepsnio, pyrago ar sausainį :)
Komentuoti
Pirmąjį advento sekmadienį įsikūrė ir iki pat Šv. Kalėdų veiks Butėnų Kalėdų Senelio agentūra. Kiekvienas butėnietis čia gali palikti laišką, siuntinėlį, dovanėlę artimam, brangiam žmogui. Antrąją Šv. Kalėdų dieną po kaimą keliausiantis Kalėdų Senelis laišką ar dovanėlę su didžia pagarba ir iškilme įteiks laimingam adresatui. 
Išsigiedrijo. Gumbuotu plentu nuo Svėdasų atriedėjau iki vartų į gimtąjį kaimą. Pro Šv. arkangelo Mykolo stogastulpį, su tyliu susimąstymu ir trumpa malda leidausi į pietus, į paslapingąjį, kaskart vis naujomis pajautomis atsiveriantį slėnį, kuriame vasaros saulės skaidrume snaudė didysis kaimas.
Lapkričio 11-osios popietę savo visuomeninėje seklyčioje posėdžiavo Butėnų bendruomenės nariai. Į visuotinį-rinkiminį susirinkimą sugužėjo trys dešimtys, matyt, pareigingiausių narių. Antrai dviejų metų kadencijai buvo išrinkta organizacijos pirmininkė Lendrina Meškauskaitė, dar kartą patvirtintas jos padėjėjų - "aktyvo" sąrašas.
Visų Šventųjų dieną, tuoj po vidurdienio Butėnų kaimo, netoli Svėdasų, kapinių kalnelyje susirinkusieji meldėsi už čia ir visur kitur palaidotus butėniečius bei savo artimuosius, prašė Viešpaties apsaugoti nuo maro, bado, karo ir kitų baisybių gyvuosius, globoti Butėnų kaimą.
Lietuvai praradus nepriklausomybės šviesą, artėjant kruviniems laikams - karui ir sovietinei okupacijai, Butėnų kaimo katalikės moterys pasitikėdamos Dievo globa, kupinos vilties pastatė kryžių, kurio epitafijoje prašė Viešpatį pasigailėti mirusiųjų. Žinoma galvojo ne tik apie mirusius, bet ir apie gyvuosius.
Pieninė kaip pulsas, ten kadaise susirinkdavo visi, kasryt bent jau po vieną iš kiekvieno kiemo, juk kiekviena močiutė gebėdavo išlaikyti karvę ir kasdien nunešti nors keletą litrų pieno. Butėnų grietinės nugriebimo punktas oficialiai atvertas 1930-aisiais. Daug įdomybių buvo per tuos dešimtmečius, prabėgus beveik šimtmečiui, po daugelio revoliucijų bei pasikeitimų, nors ir ne istoriniame pastate bet vis dar veikia ir rytais jame labai įdomu.
Pasak didžiojo Butėnų kaimo tyrinėtojų - romantikų šio kaimo vardas kilo iš lenkiško žodžio "bucian", kas reiškia gandrą. Senieji kaimo gyventojai dar prisimindavo tuos laikus, kai senoliai gandrą čia vadindavo tiesiog "bucianu", o sodžių vadindavo Butenais. Atrodytų, netolimo XIX amžiaus dokumentuose kaimo vardas būdavo užrašomas "Buciany" - tiksliai taip kaip lenkiškas žodis gandrai. Pačiame kaimo istoriniame centre šiuo metu susikūrusi tikriausia gandrų kolonija - vienas šalia kito yra keli gandralizdžiai, kurių gyventojai su gausiu jaunimu rugpjūčio 24-ąją, Šv. apaštalo Baltramiejaus dieną, kaip ir dera išskrido į dausas.
