Visi Šventieji Butėnuose

Raimondas Guobis

Vėlinių išvakarėse, Visų Šventųjų dienos vidurdienį tradiciškai susirinkome Butėnų kaimo kapinių kalnelyje.

Prisiminėme visų laikų mirusius butėniečius, šiame jaukiame kalnelyje ir viso pasaulio žinomuose ir nežinomuose kapuose besiilsinčius Amžinybėje savuosius. Prisiminėme maldose ir gyvuosius, meldėme taikos ir ramybės mūsų sodžiui bei tėvynei Lietuvai.

Bene pusšimtis susirinkusiųjų susibūrę prie istorinio aukuro pradėjome kasmetines, tradicines apeigas. Pradžioje paskaityta ištrauka iš Evangelijos pagal Morkų apie Jėzaus prisikėlimo rytą, susitikimą su Marija Magdaliete, o po to ir mokiniais, kuriuos siuntė į pasaulį eiti ir skelbti Gerąją naujieną. O po to tiesiog panirome į ilgą bei prasmingą Visų Šventųjų Litanijos maldą. „Kirieeleison. Christeeleison. Kristau išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus...“ Kartodami vardus bei maldavimus tarsi prisiminėme šiais vardais vadintus mūsų protėvius, pažįstamus, kiekvieną iš mūsų, o taip pat ir mūsų kraštą globojančius šventuosius.

Po to sekė malda už savo kraštą į Viešpatį. „...Apsaugok mūsų kraštą nuo bado, maro, ugnies, karo ir visokių baisių nelaimių. Duok visos šalies, mūsų sodžiaus gyventojams teisybės jausmą, ramybės dvasią, dorybės meilę..“

Ilga ir prasminga Šv. Augustino malda skirta kiekvieno iš mūsų gyvenimo „pataisymui“ paimta iš senos „Šaltinio“ maldaknygės išleistos Tilžėje 1906 metais. „...Atpirkėjau mano, išnaikink manyje puikybę, o duok nužemintą širdį. Išnaikink manyje neapykantą, o apdovanok mane ramumu širdies. Duok man stiprų tikėjimą, didžią viltį, karštą meilę...“

Maldų valandėlę vainikavo mirusiųjų atminimui skirta giesmė„Viešpaties Angelas“, kuria trūkstant giesmininkų taip pat perskaitėme.

Ilgos maldos reikalingos, nors reikia susikaupti, įsijausti, ne kiekvienam tai įkandama, ne kiekvienas suvokia tos valandos sakralumą, nesupranta, kad nereikėtų pasitraukti iš besimeldžiančiųjų rato ir kaip niekur nieko imti krapštytis aplink kapus. Juk kiek tebūna to švento susikaupimo bendrystės, užtrukome melsdamiesi tik gerą pusvalandį, lietus nebelijo, o tamsius debesis palankūs vėjai jau toli toli platumas nuginę buvo.

Ta diena taip pat ir daugybės jaudinančių susitikimų džiaugsmas. O, kad taip visi darniai tą valandą susirinktume, didesnę vienybę parodytume. Šį kartą kapinėse buvo ir Kęstutis Žvirblis, mano klasės draugas, bendraamžis, seniai jį sodžiuje bebuvome matę. Milda Žvirblytė - Miškinienė su sūnumi Skirmantu, Aidas Pakštas iš Vilniaus su šeimyna, Vaiginio Vida iš garsios Navikų giminės, jos pusbrolis Gendrutis Navikas ir jo smagioji žmona Jurgita. Neseniai išrinkta bendruomenės pirmininke, planuojanti visuotinį susirinkimą jau šio mėnesio viduryje. Gal net vertėtų pabandyti vasarą surengti ir visų, viso pasaulio butėniečių suvažiavimą.

Manau, kad prasmingiau būtų jei maldų valanda vyktų tikrąją mirusiųjų pagerbimo dieną - Vėlinėse, kaip ir pridera, tik dėl to yra abejonių, nes gal susirinktų dar mažiau žmonių? Bet tegul, svarbiausia tradicijos tąsa, sugrįžimas į tikrąją mirusiųjų minėjimo dieną, kurios vakarą kadaise ir giedodavo mūsų kapinėse balsingosios bei sumanios sodžiaus moterys: Elena Valuntienė, Emilija Juzėnienė, Kaziūnė Kazlauskienė ir kitos. O kadais moterims giesmėse pagelbėdavo ir vyrai. Galėtume į skaitymus ir giedojimus įtraukti kuo daugiau žmonių, gal net skambant giesmei „Rūsčią dieną“ su kryžiumi apeiti kapines, pasimelsti prie vartų, kampuose, prie visuomeninių paminklų.

Ta šventojo kalno ramybė, tarsi būtų sustojęs laikas, berželių gelsvumas, vėjas jų viršūnėse, šilelio pušyje stuksenantis genys, ir švelniai melsva giedros šviesa padangėse. O kaimo trobose jaukumas, kulinarinio paveldo ragavimas, praeitin, ateitin krypstančios kalbos ir man tekusi gardžių balandėlių porelė. Juos suvalgius dar ir antroji. Sodietiškas gėris ir jaukumas savųjų tarpe.

Autoriaus nuotraukose:

DSCF6491
Rudens spalvomis švytintis kaimo kapinių kalnelis