Raimondas Guobis
Šilų džiaugsme...
Tas rytas buvo po didžiųjų Šv. Lauryno atlaidų, šventės anapus Šventosios, aukštajame Jononių kaimo kapinių kalne. Nežinau ar šeštadienio popietę vėjas ir besikeičiančio oro skaidrumas nunešė giesmės ar bronzinio, didelio ir labai skardaus varpo aidą iki mūsų didžiojo kaimo ar bent jau Pamargavonės vienkiemių?..
Tą, dar lietaus gaiva paženklintą, perkūnijų nuskaidrintą rytą aš ir vaikščiojau po šilus prie Pamargavonės. Ten, kur savo rausvus vandenis nuo Kūdrių kalnų gena nedidukas, rausvavandenis, su triukšmais per akmenis besiritantis Liudviko upelis, kur smiltėto keliuko dauboje jis į nedidelį tvenkinį išsilieja ir tik po to išsprūsta į žiogų svirpimų skambančią Margavonės pievą. Skubinasi mažylis į Šventosios glėbį. Dar ir jis atneš vandens, kurio šią vasarą neregėtai ištvinusioj upėj nestinga.
Butėnų kaimo prie Svėdasų gyventojai, išeiviai ir visi šį nuostabų sodžių mylintys bei mėgstantys šeštadienį minėjo tradicinę Butėnų dieną. Šiemet susitikimas nebuvo paženklintas kokia nors išskirtine tema, nebuvo skirtas kuriai nors giminei, o buvo pašvęstas visiems. Butėniečiai ryte istoriniu pažintiniu žygiu kojas ir galvas mankštino, po to meldėsi, prisiminimais dalijosi, populiariausią XX amžiaus septinto aštunto dešimtmečio žaidimą "čižiką" mušė ir kaimo praeities vaizdais gėrėjosi naktiniame kine.
