(1965 - 2020)

Iš garsios, garbingos, senos mūsų kaimo giminės, Stepono Juškos sūnus. Reto smagumo, sąmojo, mąslumo vyras. Daugelyje metų gyvenęs taip, tarsi gyvenimas jam vien tik juokams, pokštams krėsti būtų duotas. Kur tik būdamas linksmino savo kalbomis, pasakojimais, tikriausiomis sentencijomis, kurias norėjosi kartoti, kartoti. Niekuomet nepabosdavo.

Mokslus Žaliosios aštuonmetėje čiūpnėjo, po to Troškūnuose plataus profilio mechanizatoriumi tapo. Vikšriniu traktoriumi arė, kultivavo tėviškės laukus, sėjo grūdus, trąšas, "vikšročiui" darbo stingant sėsdavo į ratinio kabiną. Ir tame pasaulyje surasdavo daug poezijos ir džiaugsmo. Pokštaudamas ir žmonos ieškojo, šeimyninę laimę bandė kurti Malaišiuose, bet matyt netiko moteriškė, tuomet net į Kuktiškes nukako, ten moterį surado, apsigyveno. Visi ten jį pažino dėl smagaus, linksmo pašnekėjimo ir arklio. Jis ko ne vienintelis kumelaitę turėjo, įvairius darbus miestelio ir sodžių gyventojams atlikdavo, žmonių bičiulystę ir meilę pelnė. Bet atėjo laikas, pavargo jo linksmybė ir gyvenimo siūlą liūdesys nutraukė. Palaidotas Butėnų kapinėse šeimos kape. Skausme pasiliko motina Genė ir brolis Alfredas.