
Raimondas Guobis
Tuščias, tik žemės balsais kalbantis, atrodytų snaudžiantis, vos gyvas pasaulis. Pamanytum, kad kaime niekas nebegyvena. Šen ten žiojėja išvartytos bulvienos, skrajojo lengvas vėjelis, žolė, nors dar sodri, bet jos spalva stipriai persismelkia metų pilnatvės gelsvumu. Obelų šakos svyra nuo obuolių, kai kur raudonšoniai noksta net kekėmis ir žemė kvepia obuoliais...