Balandžio 13 dieną, apie 9 val. kviečiu susieiti visus prie kaimo kapinaičių pavasarinei talkai prieš šv.Velykas.
Ką darysim?
Kaip ir kasmet, apgrėbstysim kapines, jų patvorius, išgenėsim krūmynus, kad būtų visiems malonu čia būti...
Bendruomenės seklyčios kieme reikės sutvakyti gerų žmonių dovanotas malkas, nugriauti virstančią pašiūrę..
Paskui visi seklyčioj išgersim arbatos, pasikalbėsim, kas toliau.
Ateikite su vaikais ir anūkais, orai gražūs, pratinkim tvarkyti gimtinę...
Laukiam visų, perduokit žinutę savo kaimynam, iki pasimatymo!!!
Komentuoti
Pamargavonių pasaulis, užsilikę stebuklu du vienkiemiai - Liudviko Žvirblio ir Jono Juzėno mena kadaise čia vykusį judrų, spalvingą gyvenimą.
Šiemet, Užgavėnių šventės vidurdienį Svėdasuose pastebėtas Gavėnas ir jo spalvinga palyda. Jie užėjo į tuštoką turgavietę, parduotuves, seniūniją, šūkavimais, dainomis garsingomis smarkiai žiemą lauk varė, priiminėjo dovanas, rinko mokesčius, sveikino sutiktuosius, linkėjo greitai ateisiančio pavasario gėrybių, Prisikėlimo šventės džiaugsmo, po to įsėdo į motorizuotus vežimus ir iškeliavo Utenos link, į didžių linksmybių kraštą, į praeities ir dabarties stebuklų tėvoniją - Butėnus.
Lietuvos demokratinės respublikos atkūrimo 1918 m. vasario 16-ąją šimtmečio proga Anykščių rajono savivaldybė buvo nusprendusi apdovanoti šimtą įvairiose srityse nusipelniusių anykštėnų. Žymenys buvo įteikiami įvairių jubiliejinių metų švenčių proga ir dar persikėlė į 2019-uosius. Šių metų sausio 13-ąją apdovanota dar trylika, gal jau paskutiniųjų šimto anykštėnų, tą dieną garbingu ženklu buvo apdovanotas ir Butėnų bendruomenės narys Raimondas Guobis.
Nėra nieko nuostabesnio už skaidrius, ilgus, mąslius žiemos vakarus, valandas, kuomet net žemės ašis nustoja girgždėti, kuomet laikas trumpam sustoja, nebeskrieja beprotišku greičiu, kuomet surandi akimirkų pamąstyti, pasidairyti atgal ir į priekį...
Besibaigiant metams pasirodė spaustuvėje „Petro Ofsetas“ išleista butėnietiškos kilmės menotyros mokslų daktarės Jolantos Zabulytės studija „Anykščių krašto kryždirbystė. Mediniai paminklai“, kurioje nemažai vietos skiriama ir Butėnų kaime bei apylinkėse esantiems paminklams.
Kaip ir prieš daugelį metų, didysis žynys ir pasaulio išminčius Kalėda, pasivertęs zuikiu paupėmis, nudžiūvusių pievų žolynų labirintuose bėgiojo, stirninu tarpumiškių dirvonais šuoliavo, melsvuose drebulynuose briedžiu braidžiojo, kol pamatęs, pažinęs, tos dienos dvasią sugavęs vėl žmogumi patapo. Raudonais kailiniais apsirengė, raudoną kepurę užsidėjo, plaukus susišukavo, barzdą išsikedeno ir dovanų maišą ant pečių užsimetęs, Šventame miške kirsto lazdyno lazda, auksu spindinčia, pasiremdamas į Butėnus iškeliavo. 
